Kraštovaizdžio architektas, urbanistas Valdas Jencius: kas ir kaip kuria miestą [interviu žurnalui “Sociumas” 2012, spalis]

Straipsnio nuoroda

“SOCIUMAS” žurnalistikos studijų mokomasis naujienų ir aktualijų portalas
2012-10-23 
Valdas Jencius. G. Šimtininkaitės nuotr.

Miestas – toks įprastas reiškinys šių dienų civilizacijoje, tačiau ar niekada nekilo mintis, kas gi „kaltas“, kad miestas yra vienoks ar kitoks? Kas slypi už to, kad parkas plyti šiaurinėje miesto dalyje, o ne piečiau? Atrodo nereikšminga, bet visgi, kas nusprendžia, kur ir kokia kryptimi išdėlioti suolelius? Kas kuria miestą? Už to slypi ne kas kita, kaip – žmonės, vadinami urbanistais bei kraštovaizdžio architektais. Vienas jų – nuotaikingas, vietoje nenustygstantis klaipėdietis Valdas Jencius, kuris jau penkis metus dirba architektūrinėje kompanijoje su urbanistikos, regionų plėtros ir parkų kūrimo projektais. Paklaustas „kas tu toks?“, jis šypteli ir atsako: “Esu absoliutus Klaipėdos miesto produktas ir pats tikriausias šio krašto patriotas. Visada buvau ir liksiu klaipėdietis, kad ir kur likimas nublokštų. Esu žmogus ir nė gramo daugiau. Tai mano kaip asmenybės esmė. Visa kita tik detalės.“

Kuo Tave patraukė kraštovaizdžio architekto bei urbanisto specialybės?

Manau, kad jau pati žmogaus prigimtis savyje talpina dievišką kūrėjo pradą. Kai kuriame, jaučiame pilnatvę, prasmę, tikslą būti čia, tikslą gyventi. Tikriausiai ta manyje išsikerojusi ambicija ir pastūmėjo rinktis kuriančio žmogaus specialybę. Nors gal viskas daug paprasčiau, gal taip yra tik todėl, kad esu susireikšminęs egocentrikas (šypsosi).

Kada pirmą kartą tuo susidomėjai?

Visuomet domėjausi miestu kaip įvykiu, mane domino jo plėtros ir transformacijų procesai. Kaip save pamenu šiandien, tai visuomet buvo manyje.

Kodėl pasirinkai Klaipėdos universitetą?

Pasirinkimą labiausiai įtakojo meilė savo miestui. Visgi šiandien suprantu, kad kiekvienas jaunas žmogus nusprendęs savo gyvenimo dalį pašvęsti studijoms Universitete, turėtų rinktis kito miesto ar šalies aukštąją mokyklą. Būsimasis studentas turėtų išvykti, kad galėtų sugrįžti su naujomis kultūrinėmis patirtimis, idėjomis, užmojais.

Kas pastūmėjo baigti ne tik bakalauro studijas, bet ir magistro?

Trečiame kurse supratau, kad mane domina ne tik kraštovaizdžio architektūra, tačiau taip pat ir miesto bei regionų plėtros procesai, kitaip tariant – urbanistika. Magistro studijas rinkausi kaip tik šiems įgūdžiams sustiprinti.

Kada pradėjai dirbti šioje sferoje? Ar sunku buvo įsidarbinti praktikai?

Po trečio kurso įsidarbinau vienoje senamiestyje įsikūrusioje architektų kontoroje, kurioje pasilikau ir praktikai pasibaigus.

Nežinau, gal tai sėkmė, tačiau jau pati pirmoji architektūrinė kompanija, kurią aplankiau, teigiamai įvertino mano motyvaciją ir išskėstomis rankomis priėmė į kolektyvą. Per pirmąją savaitę buvau apmokytas ir paruoštas konkrečioms urbanistinėms užduotims. Vėliau dirbau savarankiškai.

Kodėl nusprendei likti dirbti Klaipėdoje?

Todėl, kad tai mano miestas. Klaipėda reikšmingai turėjo įtakos mano asmenybės formavimuisi. Noriu ir aš jai kažką duoti. Nemėgstu likti skolingas (šypsosi).

Ką veikia urbanistas bei kraštovaizdžio architektas? Už ką jie atsakingi, kokia jų padėtis miesto struktūroje?

Iš esmės tai dvi visiškai savarankiškos disciplinos, tačiau tuo pat metu jos neįmanomos viena be kitos. Urbanistas, planuodamas ir modeliuodamas miesto plėtrą, formuoja komercines, gyvenamąsias, visuomenines, pramonines ir kitas erdves. Jau sekančiais urbanistinio planavimo projektais detalizuojamos užstatymo zonos, ribos, nustatomas galimas pastatų aukštis, sprendžiamas susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų klausimas bei, kas ypač svarbu kraštovaizdžio architektūros sričiai – numatomos viešosios bendro naudojimo erdvės, miesto žaliojo karkaso bei rekreaciniai plotai. Būtent šiose erdvėse, atsižvelgdamas į mikro ir makro urbanistinę bei architektūrinę aplinką, kraštovaizdžio architektas sprendžia želdinių bei mažosios architektūros elementų dermės kompozicinę lygtį.

Apibūdink, kokių asmeninių savybių reikalauja Tavo darbas, kokie pliusai ir trūkumai, kokios perspektyvos…

Kantrybė, psichologo talentas, geros bendravimo manieros, tai tos savybės, be kurių neišsiversi komunikuodamas tiek su užsakovais, tiek su derinančių institucijų bei valdžios atstovais. Braižant, vizualizuojant, rašant aiškinamuosius raštus būtina apsiginkluoti kantrybe, dirbti atsakingai ir kruopščiai. Nepamirškime, kad tai kūrybinis darbas, todėl šios srities atstovai turi pasižymėti minties laisvumu bei, jei leisite išsireikšti – „džiazova“ siela. Manau, kad kaip ir bet kurioje srityje, taip ir šiose architektūros šakose perspektyvos priklauso nuo mūsų pačių. Vienas galbūt apsiribos menkais sodų kiemų želdinių projektais ar nereikšmingais detaliaisiais planais, tuo tarpu antrasis sieks kurti didingus parkus bei formuoti miestų ir regionų plėtros vizijas. Viskas mūsų pačių rankose.

Ar kada nors svarstei galimybę išvykti kitur: į didesnius Lietuvos miestus ar net už Lietuvos ribų? Kodėl?

Praėjusią vasarą buvau išvykęs į Norvegiją, kur stažavausi šiaurinio šalies miesto, Narviko, savivaldybėje. Manau, kad kuriam laikui palikti savo komforto zoną ir išvykti ten, kur taip daug naujo ir neišgyvento, išties sveika ir naudinga kiekvienam žmogui, nepriklausomai, kuo tas žmogus užsiima, kuo verčiasi. Patekus į naują, nepatirtą aplinką, įsijungia savotiškas išlikimo instinktas, sužadinama smegenų veikla, išjudinama tai, kas taip ilgai snaudė gyvenant šiltą ir patogų rutininį gyvenimą. Prisipažinsiu, kad apie tai galvoju ir ieškau galimybių nuolatos ir pasitaikius vertai progai tikrai neatsisakyčiau, kuriam laikui palikti Lietuvą. Išvykti, kad į savo miestą galėčiau sugrįžti geresnis nei prieš tai (šypteli).

Koks buvo pirmasis Tavo projektas? Kiek laiko tai užėmė, su kuo teko susidurti? Ar buvai patenkintas rezultatais?

Pirmieji mano urbanistiniai darbai buvo teritorijų detalieji planai, su kuriais dirbu dar ir šiandien. Tuo tarpu pirmas individualus darbas – Jakų parko studija, kurios metu teko pažinti daug įdomių vietos bendruomenės žmonių, išgirsti jų rūpesčius ir lūkesčius. Studijos rengimas truko gerą pusmetį, o darbą vainikavo patenkintų užsakovų šypsenos bei pagal šio darbo rekomendaciją besikreipiantys nauji klientai.

Pats nuostabiausias dalykas šiame darbe – matyti tavo darbu patenkintą klientą. Taigi, rezultatais buvau visiškai patenkintas (šypsosi).

Trumpai nupasakok kiekvieno projekto kūrimo eigą, kaip viskas vyksta…

Teritorijų planavimo projektas – tai laipsniškas procesas, iš esmės susidedantis iš esamos situacijos analizės, koncepcijos bei sprendinių rengimo stadijų. Šiame darbe teisinių procedūrinių dalykų ne mažiau, o gal net daugiau nei pačios kūrybos. Svarbu, kad sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus, neprieštarautų visuomenės bei derinančių pareigūnų interesui (šypsosi). Dar šių metų viduryje baigiau rengti ganėtinai didelį autorinį darbą, kurio metu analizavau Minijos upės ir automagistralės sankirtoje esančio Lapių regiono vystymo galimybes. Tokių projektų metu sukuriama bendra regiono plėtros vizija ir numatomi žingsneliai, kaip tos vizijos siekti. Toks darbas būtų neįmanomas į jį neįtraukiant vietos bendruomenės, nes jie yra kaip tik tie žmonės, kurie žino geriausiai. Belieka tik įsiklausyti, išgirsti ir tinkamai panaudoti tai, ką išgirdome. Tuo tarpu kraštovaizdžio architektas kuriantis parkus ir sodus, skirtingai nuo klasikinio pastatų ir erdvių architekto, turi pažinti savo kūrybos elemento savybes skirtingais metų laikais, numatyti bei išskaičiuoti, ar tos augalų spalvos ir kitos jų ypatybės, kurios puikiai dera pavasarį, derės ir rudenį. Mažosios architektūros elementų, takų, vandens telkinių bei kitos landšafto formavimo ir panašios užduotys taip pat priskiriamos kraštovaizdžio architekto kompetencijai.

Kokie Tavo lūkesčiai ir vizijos ateičiai?

Nuolatos judėti tik į priekį ir visomis išgalėmis siekti, kad ir mane supanti aplinka judėtų ten pat.

 Autorius: Gintarė Šimtininkaitė

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s