Poezija: “NEGIMĘ ŽODŽIAI”

IMG_8058

Man ašaros tyliai riedėjo,

Riedėjo srauniai ir tylėjo,

O žodžiai nieko nežadėjo,

Tik ašaros tekėjo…

Tyliai, tyliai…

Prakeiktos nebylės…

 

O Tu nekantravai…

Ne ašarų,

O žodelyčių,

Iš manęs,

Reikalavai…

Reikalavai…

 

Kur gi, mielasis, Tavo pažadai?

Tylėjau…

Tu nesupratai…

Ir ašarų mano tylių neišgirdai…

 

Darkart apkabinai,

Šypsojais meiliai,

Glostei plaukus,

Bučiavai…

Karštai karštai…

Mane Tu bučiavai…

 

Tada apsisukai,

Ir neišlaukusi žodelių,

Tyliai tyliai…

Kaip ašara…

Nebyliai…

Išėjai.

 

Neišgirdai…

Kaip ašaros kalbėjo…

Žadėjo…

Tu neišgirdai…

 

Negrįši Tu daugiau,

Ir nebereikia…

Ir ašaros jau mano tylios nesugrįš,

O žodžiai tie –

Neišnešiotos eilės…

Jau niekad šio pasaulio neišvys.

Kopenhaga, 2013-07-07

Autorius: Valdas Jencius

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s