Poezija: “LAUKIMAS”

Aš Tavęs lauksiu, lauksiu…
O Tu neateisi,
Užtat ateis ruduo,
O po rudens žiema,

Nors nei vieno nei kito nelauksiu,
Lauksiu tik tai Tavęs,
Bet tu jau nebeisi,
Nes pati laukei ilgai,
O aš tai neatėjau…

Tai ką man dabar su tuo rudeniu veikti?
Ką reiks daryt su žiema?
Pabudęs ryte,
Ne Tave,
O lietų ir sniegą bučiuosiu…

Jiem tyliai meluosiu,
Nes lūpomis jusiu Tave,
Ir sumaišęs vardus,
Ištarsiu Rugsėjui:
– “Vaikuti, myliu…”

Bet Tu negirdėsi,
O ruduo įsižeis,
Ir į mano kietą širdį,
Peilį susmeigs…

Ir suminkštės tada širdis,
Parpuls ji ant kelių…
Ir prapliups krauju ir ašarom,
Maldaudama atleidimo,

Ir ruduo jai atleis…
Tik neatleisi Tu,
Kad ne pas Tave atėjau,
O pas vėją,
Ir pas pageltusius medžių lapus,

Būsi jau tada toli,
Ir su kitu,
Galbūt su savo rudeniu…
O gal ir su Petru.

2014, Kopenhaga
Autorius: Valdas Jencius

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s