Poezija: “APSIREIŠKIMAS”

Ir sušlamėjo ji medžių šakose,
Kartu su lapais,
Lingavo su smilgomis ir žole,
Bangavo ramiu ežero paviršiumi,
Jaučiau draikstantis ją savo plaukuose,
Ji buvo švelnus pavasario vėjas,
Ir mes kalbėjomės tyliai,

Sėdėjau ant samanotos žemės,
Ir ji buvo šalia,
Glostė mano akis ir lūpas,
O aš laikiau apkabinęs ją,
Savo širdyje.

Praskrido gagenančios žąsys,
Ir prisipažinau joms,
Kad aš Tave myliu.

2015-09-06, Kopenhaga,

Valdas Jencius

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s